Sigitas Remėza, žinodamas kokia yra situacija su Ryšininkų 6 namu, pradeda šio namo renovaciją, skaičiuoja gyventojams administravimo už renovaciją pinigus. Ar taip gali elgtis bendrijos pirmininkas, kuriam rūpi bendrijos narių gerovė? Ar taip gali elgtis žmogus, kuris neva valdo bendrijoje situaciją. Šią informaciją Sigitas Remėza žinojo 2010 metais.

Turime kuo greičiau atšaukti bendrijos pirmininką iš pareigų.

Proceso dalyviai

Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 188710823
Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 188729161
Klaipėdos apskrities viršininko administracija 188608448
Pareiškėjas
DNSB “Rumpiškės“ 141785769

teismas, konstatavęs, kad daugiau nei pusė gyventojų neprieštarauja dėl DNSB „Rumpiškės“ nuosavybės teisės į minimą butą įgijimo, neįvertino, kad dėl nuosavybės teisės į buto dalį turėjo pasisakyti visi buto bendraturčiai, kadangi pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrą daiktą bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu.

Taip pat apeliantė pažymi, kad sandoriams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo nustatyta privaloma notarinė forma. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo teigia, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, reglamentuojančios įgyjamosios senaties fakto nustatymą, kadangi pareiškėja daikto negalėjo valdyti kaip savo, nes daiktą visą laiką valdė kaip savininkų atstovė ir daikto valdymas kaip savininkų atstovo neatitinka daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo ir atvirumo reikalavimų, taikomų siekiant įgyti įgyjamosios senaties būdu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į 55,06 kv. m 2-jų kambarių butą, esantį adresu ( – ). Bylos duomenimis nustatyta, kad pastato, esančio ( – ), statytojas Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „Rumpiškės“ (b. l. 71–74), kuris 1993-11-09 Klaipėdos m. valdybos potvarkiu reorganizuotas į gyvenamųjų namų eksploatavimo bendriją „Rumpiškės“, o 1998-11-17 Klaipėdos m. valdybos nutarimu Nr. 1338 gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija „Rumpiškės“ reorganizuota į Daugiabučių namų savininkų bendriją „Rumpiškės“ (b. l. 6). Iš byloje pateiktos pažymos nustatyta, kad pastate suformuota 120 atskirų nekilnojamojo turto vienetų, 10 iš jų neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 38–39), tarp jų ir butas, esantis

12( – ). Pagal Gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatus tais atvejais, kai daugiabutį gyvenamąjį namą stato gyvenamųjų namų statybos bendrija, šis namas statomas bendrijos narių lėšomis ir nuosavybės teisės atsiranda į gyvenamojo namo patalpas bendrijos nariams. Šiuo atveju iš pareiškėjos pažymos nustatyta, kad už kooperatinio buto – ( – ) – statybą pajus sudaro 3 276,31 Lt ir jis yra sumokėtas visų bendrijos narių lėšomis (b. l. 6). Iš šių duomenų darytina išvada, jog nuosavybės teisės į gyvenamojo namo patalpas atsiranda bendrijos nariams, o ne gyvenamųjų namų statybos bendrijai ir todėl nors ir daugiau kaip pusė bendrijos narių sutiko dėl DNSB „Rumpiškės“ teisės į butą, esantį ( – ), reikia įvertinti ir likusių bendrijos narių nuomonę. Šiuo atveju nei pareiškėja, nei teismas neatsižvelgė į tai, kad likusieji bendrijos nariai, kaip lygiateisiai bendrijos nariai, nepasisakė dėl DNSB „Rumpiškės“ teisės į minimą butą, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į butą, esantį ( – ), ir todėl kolegija daro išvadą, kad teismas, tenkindamas pareiškėjos pareiškimą, priėmė nepagrįstą sprendimą. Be to, pažymėtina, jog visiems bendrijos nariams sutikus, pareiškėja butą gali periimti vėliau.

Šiuo atveju kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėja daiktą valdė ne kaip savo, o kaip savininkų atstovė, kadangi iš bylos duomenų nustatyta ir pati pareiškėja pripažino, kad buto patalpos naudojamos bendrijos reikmėms, už buto komunalines paslaugas mokama iš bendrijos lėšų, todėl iš to darytina išvada, kad pareiškėja butą valdė kaip bendrijos atstovė.Taigi esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, kad daiktas buvo valdytas kaip savo, o nesant visų anksčiau minėtų sąlygų visumai, negalima konstatuoti pareiškėjos nuosavybės teisės į butą, esantį ( – ).

14Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas – pareiškimas atmestinas (326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Atmetus pareiškimą bei tenkinus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, iš pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 132 Lt žyminis mokestis valstybei už apeliacinį skundą (CPK 96 str. 2 d.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

Nutarė

16 .Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – pareiškėjos DNSB „Rumpiškės“ pareiškimą atmesti.

17Priteisti iš pareiškėjos DNSB „Rumpiškės“ 132 Lt žyminio mokesčio valstybei.